Netrūksta ir iššūkių, ir naujų idėjų Sveikas Miestas

Netrūksta ir iššūkių, ir naujų idėjų

2019-03-01

Vilniaus savivaldybės įstaigai „Sveikas miestas“ vadovaujantis M.Paulauskas: „Nors vilniečiai išlepinti renginių, sportuoti mieste jau tapo mada.“

49397753_10213261223270477_704051466024779776_o„Sveikas miestas“ įspūdingai pradėjo šiuos metus: Fabijoniškėse atidarytas naujas modernus 25 m ilgio 8 takų plaukimo baseinas, kuriuo patikėta rūpintis šiai savivaldybės įstaigai.
„Sveiko miesto“ direktorius Mantas Paulauskas džiaugiasi, kad padidėjo jo vadovaujama komanda, nes darbų kasdien vis daugiau.
Projektų vadovas Ignas Vaičaitis kuruoja antrokų mokymo plaukti programą visuose Vilniaus baseinuose, taip pat ir Fabijoniškėse, kur per kūno kultūros pamokas pagal specialią programą plaukti mokosi apie 1,6 tūkst. antrokų. Naująja projektų vadove tapo ir Genovaitė Astrauskienė, kuri kuruoja Vilniaus mokyklų sporto žaidynes.
„Naujųjų mokslo metų pradžioje tikimės sulaukti apie 2 tūkst. antrokų antplūdžio.  Tai – ganėtinai daug ir džiugu, kad mokyklos įsitraukia į šią svarbią veiklą.
Didžiuojamės, kad mums patikėjo kuruoti visus tarptautinius standartus atitinkantį naująjį baseiną, kuris skirtas būtent Vilniaus sportininkams.
Jame galėsime rengti įvairiausio rango varžybas, Vilniaus miesto sporto centro treneriai savaitgaliais jau rengia mini plaukimo lenktynes.
Kovo pabaigoje mūsų lauks pirmasis rimtas iššūkis – baseine vyks Eurazijos taurės turnyras, kuriam dabar kruopščiai rengiamės.
Plaukimas vėl atkeliauja į Vilnių. Baseine treniruojasi apie 80 proc. Vilniaus miesto sporto centro auklėtinių, kurie ne tik plaukia, bet antrame aukšte stiprėja fiziškai, dirba su treniruokliais. Sportininkus treniruoja Pekino olimpinis vicečempionas Mindaugas Mizgaitis.
Baseine vyks ir daugiau renginių. Miesto gyventojai dėl to gal ir nelabai džiaugsis, tačiau jie turi suprasti, jog baseinas pirmiausiai yra skirtas sportininkams.
Vilniuje yra nemažai komercinių baseinų, todėl pasikaitinti pirtyse ar pabūti SPA tikrai yra kur. O mes akcentuojame sportą, o ne komerciją“, – sako M. Paulauskas.

Mantai, kiek renginių „Sveikas miestas“ organizavo 2018-aisiais?
Juos visus būtų sunku ir suskaičiuoti. Tai ir projektai Vingio parke, „Sportimoje“  su mokyklomis „Fizinio pamoka kitaip“, kur įvairaus amžiaus vaikus supažindinome su naujomis sporto šakomis.
Vienas didžiausių mūsų renginių praėjusiais metais – Vilniaus sporto festivalis „Litexpo“ rūmuose. Dalyvavome  „BeActive“  savaitėje, surengėme naktinę zumba treniruotę, sulaukusią daugybės puikių atsiliepimų.
Šiemet tradicinis Vilniaus sporto festivalis bus kitokio formato, jį surengsime Lukiškių aikštėje per sostines dienas. Rugpjūčio 31 – rugsėjo 2 dienomis – viso savaitgalio fiestoje įsikurs ne tik sostinės dienų meno zonos, kuriose vilniečiai ir miesto svečiai ras puikios muzikos, meno projektų, pašnekesių, bet ir sporto mugę, treniruočių, pamokėlių, konsultacijų bei sveikatingumo pranešimų erdves.

Kuo dar „Sveikas miestas“ vilniečius nudžiugins šiemet?
Turime daug įvairiausių planų, bendraujame su sporto šakų federacijomis, norime joms padėti, kad varžybos pakiltų į aukštesnį lygį.
Vasario mėnesį Vilniuje vyko Baltijos šalių Muay thai čempionatas, kuriame dalyvavo apie 400 sportininkų. Stebino užsieniečių gausa, vien anglų atletų buvo apie 60.
Svarstome galimybę kitąmet čempionatą surengti „Lietuvos ryto“ arenoje.
„Sveikas miestas“ kiekvieną mėnesį žmones supažindina su atskiromis sporto šakomis.
Kaip ir kasmet, orientuojamės į sportas visiems, skatiname žmones sportuoti ir sveikai gyventi, juos įtraukti į įvairias veiklas.
Sieksime dirbti su įvairiausiomis įmonėmis, jų atstovus kviesime mokytis kvėpavimo, jogos paslapčių, pavasarį ir vasarą išjudinsime Vingio parką.
Turime ir grandiozinių planų, kurie, galbūt, išgarsės per visą Europą, tačiau kol kas jų dar nenoriu atskleisti.
Šiemet pavasarį norėtume organizuoti didžiulę šventę nuo Katedros iki Lukiškių aikštės ir, galbūt, įvairiuose mikrorajonuose, kur viskas vyktų vienu metu.
Vienas įdomesnių ir ambicingų projektų – televizijos tiltas tarp Vilniaus ir Kinijos miestų per pasaulinę Tai či ir Čičongo (Tai Chi ir Qigong) dieną. Ją jau daug metų švenčia mūsų sveikuoliai, kurie užsiiminėja senovės Kinijos mankšta.
Dėl šio projekto pradėjome kalbėtis su Konfucijaus institutu, kad televizijos tilto pagalba  vienu metu mankštintųsi ir vilniečiai, ir kinai.
Mums ypač pavyko didelio susidomėjimo sukėlęs projektas – čiuožykla Lukiškių aikštėje, kuri pasitvirtino šimtu procentų. Čiuožė tūkstančiai vilniečių ir miesto svečių.
Daug buvo diskutuota, koks turi būti čiuožyklos dydis, ar ji turi būti dengta. Pasiteisino tokia, kokią ją turime, o kupolai, kur buvo galima išsinuomoti sportinį inventorių, sudarė puikų estetinę vaizdą.
Čiuožykla pradėjo veikti nuo gruodžio 1-osios ir čiuožti bus galima iki kovo 3-iosios. Paskutinysis akcentas – kovo 1-3 d. per Kaziuko mugę čia vyks įvairiausių atrakcijų – nuo dailiojo čiuožimo iki ledo ritulio varžybų ir kitų renginių.
Vasario mėnesį labai intensyviai dirbome su mokyklomis, rengėme nemokamas čiuožimo pamokas vaikučiams. Stebino socialiai remtinų vaikų didelis noras išmokti čiuožti. Vaikai buvo mokomi ir žaisti ledo ritulį, aisštoką.
Džiaugiamės šiaurietiškojo ėjimo projektu. Daug vilniečių juo susidomėjo, atsirado tokių, kurie išsilaikė instruktorių licencijas, o aktyvioji Irena Gudiškienė netgi tapo Lietuvos šiaurietiškojo ėjimo asociacijos prezidente.

Kurį pastarųjų metų organizuotą renginį įvardytume geriausiu?
Išskirčiau du projektus – Vilniaus sporto festivalį ir čiuožyklą. Tai nebuvo vien ledo užpylimas čiuožykloje. Lukiškių aikštė yra nuožulni, reikėjo atvežti apie 350 kubus smėlio.
Mūsų sporto festivalis kasmet nėra kažkuo ypatingas, nedaug kuo skiriasi nuo ankstesniųjų, būna tik atskiri akcentai. Praėjusiais metais tai – naktinis festivalis Zumba, pas mus buvo atvažiavusi žvaigždė iš Amerikos, ji sutraukė pilnutėlę salę sportininkių.
Pavyko ir naktinis bėgimas, kuris buvo paįvairintas lazerio šviesomis ir dūmais. Vilniečiai jau yra išlepinti renginių, ne į visus jau nori eiti. Juos reikia kviesti įvairiausiais būdais.
Jaunatviškas ir energingas „Sveiko miesto“ direktorius, tikriausiai tokia ir komanda? 
Nepasakyčiau, jog esu jaunas, man 42-eji. O pats kolektyvas tikrai jaunas, kartu dirbame ne pirmus metus.
Branduolį sudaro Inga Matkevičienė ir  Karolina Dilytė, o dabar, kaip minėjau, prisijungė projektų vadovas Ignas Vaičaitis, baseino srautus reguliuojantis Vytautas Janušaitis, sporto salę kuruojantis ir treniruojantis vaikus Mindaugas Mizgaitis, mokyklų žaidynėmis besirūpinanti Genovaitė Astrauskienė, gelbėtojai, samdomi treneriai, kurie įgyvendina mokymo plaukti programą.
Didelį dėmesį skiriame ne tik antrokų mokymo plaukti programai, bet ir pakvietėme apie 150 įvairaus amžiaus vaikučių, kurie kaip būsimieji sportininkai nelabai tinka Vilniaus miesto sporto centrui, bet tėvai nori, jog jie išmoktų plaukti.

„Sveikam miestui“ vadovaujate nuo pat pradžių. Kokia šios įstaigos misija?
Mūsų misija buvo išjudinti miestą, todėl sugalvojome tokią kryptį, kad sportuoti mūsų mieste taptų madinga.
Visi žinome, kad sportuoti yra sveika, tačiau kai žmogaus paklausiame, kodėl tu nejudi, nesportuoji, tai išgirtame atsakymą, jog jis darbe prisisportuoja.
Žingsnelis po žingsnelio įvairiausiais būdais – nuo bėgimo, dviračių, šiaurietiškojo ėjimo treniruočių, tai či mankštų, jogų, įvairiausių renginukų – žmones skatiname sportuoti.
Pasileido tokia lavina, jog dabar Vingio parke nuo sportuojančių žmonių gausos praktiškai neįmanoma praeiti. Vilniuje žmonėms sportuoti tapo mada.
Dabar žiūrint į miesto infrastruktūrą, kaip atsinaujina gatvės, Neries krantinė, mums dar labiau kyla minčių kaip galėtume žmonėms padėti ir juos paskatinti judėti. Idėjų turime daug, judėsime tik pirmyn.

Ką veikėte iki tol, kol tapote „Sveikas miestas“ direktoriumi? 
Dirbau Lietuvos banke apsaugoje. Visą laiką domėjausi ekstremaliuoju sportu, jau nuo 18-os įsteigiau riedlenčių ir riedučių sporto klubą „Iksas“.
Daug metų su kolegomis rengėme tarptautines varžybas, pirmosios jų įvyko Kalnų parke. Mano pirmasis projektas buvo prie Baltojo tilto – riedlenčių parkas.
Po to riedučių parkus įrengėme Pilaitėje, Fabijoniškėse, Lazdynuose. Buvau pakviestas vadovauti „Sveikam miestui“.
Pirmasis mano darbuotojas buvo italas Gian Luca Demarco, kuris dabar yra žinomas kaip puikus virtuvės šefas.
Subūriau puikią komandą, džiaugiuosi visais savo  darbuotojais, su kuriais teko dirbti anksčiau ir dabar.
Esu laimingas žmogus, kad savo gyvenimą susiejau su „Sveiku miestu“, su ta misija, kuri mums patikėta. Tikrai turiu nuostabų darbą, pamąstau, kad kažin, ar aš galėčiau dirbti kitą.
Tavo tėtis – žinomas praeityje Lietuvos tenisininkas Romanas Paulauskas, kodėl nepasekei jo pėdomis?
Mano tėvelis tenisą pradėjo žaisti būdamas 40-ies ir jį žaidžia iki šių dienų. Tačiau aš teniso raketę į rankas paėmiau gerokai anksčiau už jį – nuo šešerių.
Kadangi mano mama yra menininkė, choreografė, tai ji pagalvojo, kad „Ąžuoliukas“ būtų ta vieta, kur man būtų įdomu, todėl dainavau chore.
Tačiau netrukus tapo sunku derinti tenisą su choru ir tenisą mečiau. Tačiau jis liko mano širdyje ir jau porą metų jį vėl žaidžiu.
O ekstremalų sportą apleidau, nes šokinėti nuo tramplino ir atlikti akrobatinius triukus, čiuožti pasidarė neįdomu.
Tačiau nuo ekstremalaus sporto veiklos toli nenuėjau, nes jau antrą kadenciją esu Lietuvos nacionalinės slidinėjimo asociacijos valdybos narys ir dirbu snieglenčių komitete.
Mūsų komitetas vieningas ir gerai dirba, tai rodo ir svarūs Motiejaus Morausko rezultatai. Tai – ilgas visos komandos, jo paties bei tėvo ir trenerio Artūro Morausko nuopelnas.
Visą laiką sakiau, kad snieglenčių sportas Lietuvoje turi didžiausių perspektyvų, nes mums užtenka tų kalnų, kuriuos turime, bazinėms treniruotėms ypač tinka Liepkalnis.
Grįžkime prie „Sveiko miesto“, kuris tapo gerai žinomas Lietuvoje. Kokius darbus  dar norėtumėte įgyvendinti?
Manu, kad tą, ką darome, yra tik pradžia. Tempą, kurį pasiūlėme, reikia išlaikyti, negalima užmigti ant laurų.
Žmones reikia motyvuoti, norisi rasti naujų galimybių ir idėjų. Pagaliau keičiasi technologijos, didelis rūpestis – kaip vaikams iš rankų paimti telefonus, o gal netgi su telefonais priversti juos sportuoti.
Mūsų renginiai įvairūs ir jie vyksta įvairiose vietose. Todėl visą laiką yra iššūkių. Džiaugiamės, kad randame bendrą kalbą su Vilniaus savivaldybe ir jos departamentais, nuolat diskutuojame. Kas tik gali, mums padeda.

Informacijos šaltinis - www.sportas.info